Davyd Haradokas (Davyd-Haradok)
Miesto centre išliko pylimu apjuostas piliakalnis, kurį 1937–1938 m. tyrinėjo R. Jakimovičius, 1967 m. – P. Lysenka. Rasta XII a. ręstinių gyventojų būstų, medinės cerkvės ir medinio grindinio liekanų, medžio, kaulo, geležies, stiklo dirbinių, molinių indų šukių. Piliakalnio papėdėje yra XII a.–XIV a. gyvenvietės liekanų, prie miesto – I a.-V a. kapinynas.
Miestas pradėjo kurtis XI a. pabaigoje – XII a. pradžioje Harynės dešiniajame krante, aplink piliakalnį, nuo XIV a. minimas rašytiniuose šaltiniuose. XII a. priklausė Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystei, XIII a. valdė totoriai, XIV a. pradžioje Ldk Vytenis prijungė prie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės. Ldk Vytauto Didžiojo laikais pastatyta pilis, kuri stovėjo iki XVIII a. XIV a. pabaigoje – XVI a. Davyd Haradoko kunigaikštystės centras. 1522 m. atiteko karalienei Bonai Sforcai, 1558 m. – Radvilų giminei. 1581 m. suteiktos Magdeburgo teisės.
1793–1917 m. Davyd Haradokas priklausė Rusijos imperijai, nuo 1796 m. Minsko gubernijai. XIX a. buvo miestelis ir dvaras Mozyriaus apskrityje, buvo cerkvė, katalikų parapija. 1921–1939 m. priklausė Lenkijai, nuo 1939 m. – Baltarusijai, 1940 m. gavo miesto teises.
Sovietmečiu tapo prietaisų pramonės centru.
Žemėlapis - Davyd Haradokas (Davyd-Haradok)
Žemėlapis
Šalis - Baltarusija
Baltarusijos vėliava |
Plotas – 207 600 kv. km, iš kurių 40 % dengia miškai. Baltarusija skirstoma į tris geografinius regionus – šiaurinį, kuriame yra gausybė ežerų, centre esantį miškingą Baltarusijos kalvyną ir pelkėtą ir menkai apgyvendintą pietinę dalį, vadinamą Pinsko pelkėmis. Svarbiausios Baltarusijos ekonomikos šakos yra paslaugos ir gamyba.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
BYN | Baltarusijos rublis (Belarusian ruble) | Br | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
BE | Baltarusių kalba (Belarusian language) |
RU | Rusų kalba (Russian language) |